2013.01.28 admin

Dempingas Lietuvoje: maža kaina vartotojui

Bendraujant su klientais, paskutiniu metu, teko nemažai pakalbėti apie dempingu užsiimančias įmones. Kas tai yra, ar dempingas – teisingas kelias į verslo sėkmę, kokia nauda/žala sukuriama ilgalaikėje perspektyvoje?

Vikipedija aiškina taip:

Dempingas – prekės ar paslaugos, parduodamos už žemesnę rinkos kainą arba už mažiau nei savikainą. Dempingo imasi trimis atvejais:

  1. Siekiama užkariauti rinką. Dempingavimas vyksta tol, kol pasitraukia konkurentai, o, monopolizavus rinką, kaina pakeliama į aukštesnę negu buvo prieš tai.
  2. Norint išplėsti gamybą.
  3. Realizuoti perteklių.

Kodėl dempingas Lietuvoje dažnas reiškinys?

Lietuviai labai jautrūs kainai. Visi puikiai žino, kad kaina yra vienas iš rodiklių, o jų yra visa galybė: kokybė, kiekybė, vardo žinomumas, vieta ir t.t. Kadangi kaina yra pats populiariausias matas apsisprendimui, tai sugalvojama įvairiausių metodų ją vizualiai sumažinti.

Bet kai kurios įmonės tiesiog parduoda mažesne kaina ir nenaudoja jokių marketingo gudrybių, nes kitais būdais jiems nepavyksta konkuruoti su rinkoje esančiais dalyviais. Ką pasiekia verslas parduodamas mažesne nei rinkos kaina? Krenta paslaugų kokybė, aptarnavimas, padidėja darbuotojų rotacija. Daug tokių įmonių bankrutuoja neišstūmusios konkurentų. Tai natūralūs atrankos dėsniai, kai išlieka stipriausieji, bet tiems stipriausiems paliekamas „mažų kainų įvaizdis“, kurį sudarė prieš tai rinkoje dalyvavusios įmonės. Taip iškreipiama rinka ir vartotojų suvokimas apie teikiamas prekes/paslaugas. Po to atsiranda naujų įmonių, kurios galvoja, kad gali siūlyti produktą ar paslaugą mažesne kaina ir taip sukasi begalinė įmonių rotacija, vis kenkianti sąžiningam rinkos dalyviui.

Populiariausias metodas iškreiptam dempingui

Patys populiariausi kada nors matyti lietuviško dempingo planai pradedančiam verslui yra tokie:

  1. pradžiai parduosime mažesne kaina;
  2. kai subursime klientų ratą, atstatysime kainą iki reikiamos(normalios)

Vartotojo elgsena šiame plane:

  • pirmame etape vartotojas džiaugiasi pigia preke/paslauga. Antrame etape jis jau ima svarstyti, ar tikrai jam to reikia ir ar gali tai įpirkti, ieškoma pigesnes paslaugas teikianti įmonė arba prekių/paslaugų analogas. Radus kitą įmonę, pereinama pas konkurentus, nusprendžiama naudoti analogą arba visiškai atsisakoma naudoti šias prekes ar paslaugas.

Įmonės rezultatai šiame plane:

  • pirmame etape suburiamas lojalių klientų ratas, kuris yra pajėgus mokėti nustatytą kainą, patiriami nuostoliai. Antrame etape pakeliami įkainiai. Pakėlus įkainius, visi lojalūs klientai dingsta. Ieškomas kitas planas arba bankrutuojama.

Keisčiausia, kad tai vadinama dempingavimu, nors pats dempingo apibrėžimas su tuo visiškai nesusijęs. Toks kainų mažinimas gali būti ir sėkmingas, ypač intelektinių paslaugų sferoje, bet ne dėl kainų mažinimo, o dėl įmonės kompetencijos augimo.

Kas išlošia iš dempingo ilgalaikėje perspektyvoje?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad išlošia vartotojas, nes vyksta didesnė konkurencinė kova ir kaina rinkoje yra mažesnė. Bet, pasižiūrėjus į ilgalaikę perspektyvą, vartotojas, mokėdamas mažiau, nukenčia daugiau, nei sumokėjęs rinkos kainą: vartotojai lieka nepatenkinti aptarnavimu, kas keletą metų turi ieškoti naujų paslaugų teikėjų, prarandamas pasitikėjimas, kyla daugiau konfliktinių situacijų. Įmonė, pardavinėdama pigiai ir neturėdama ilgalaikio atsipirkimo plano, taip pat nieko iš šios situacijos neišlošia, o tik eina bankroto link.

Šio lietuviško dempingo reiškinių yra visur, jie žaloja mūsų vartotojų ir jų suvokimą apie kainas. Nustatyti teisingą kainą – visada sunki užduotis, bet, prieš pasakydami tą lemtingą skaičių, gerai įvertinkite, ar nežalojate savęs ir savo įmonės.

Žymos : , , , ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *



Parašykite mums!